- rūsčiakalbis
- rūsčiakal̃bis, -ė adj. (2) kuris rūsčiai kalba: Svetimi žmonės rūsčiakalbė̃liai, – skurdi mano širdelė! LTR(Kp).
Dictionary of the Lithuanian Language.
rūsčiakalbis
Look at other dictionaries:
graudažodis — graudažodis, ė smob. Lš, Srj kas rūsčiai, graudinančiai kalba, rūsčiakalbis: O kaip aš augau pas motinėlę, pas motinėlę, pas meilažodę, o kai patekau pas anytėlę, pas anytėlę, pas graudažodę (d.) VšR. Oi anytėle, graudažodė̃le (d.) Mrk … Dictionary of the Lithuanian Language
